sendirvis

séndirvis sm. (1) Ll žr. sendirvė: 1. Séndirvio nereikia [plūgu] su peiliu arti Rdd. Ka séndirvy[je] pasodyk, tai ravėt reik Jrb. 2. Visus séndirvius nuganys Štk. Ant tokio séndirvio šienaujam Tl.